• Gydytoja Agnė Timinskaitė

Ką reikėtų žinoti apie apsaugą nuo saulės

Atėjus šiltajam metų sezonui, vis daugiau laiko praleidžiame lauke ir susiduriame su tiesioginiais saulės spinduliais. Todėl ypač svarbu peržiūrėti savo naudojamas odos priežiūros priemones ir atkreipti dėmesį į apsaugančias nuo saulės priemones, kad išvengtume ne tik odos vėžio rizikos, bet ir priešlaikinio odos senėjimo.



Apsaugos nuo saulės priemonių pasirinkimas yra labai didelis, jos būna įvairių formų bei konsistencijos, todėl kiekvienas galime rinktis labiausiai patinkančias, tačiau labai svarbu jas naudoti teisingai ir pasirinkti labiausiai tinkamas Jūsų odai. Todėl atkreipsime dėmesį į tai, kas yra svarbu renkantis priemones nuo saulės.



Ką reikėtų žinoti apie UVA ir UVB spindulius?


Saulės skleidžiama nematoma spinduliuotė žinoma kaip ultravioletiniai A (UVA), ultravioletiniai B (UVB) ir UVC spinduliai. Odos pažeidimus gali sukelti UVA ir UVB spinduliai, kurie mūsų odą pasiekia net ir apsiniaukusiomis ar lietingomis dienomis.

Nors UVB (290–320 nm ilgio) spinduliai sudaro mažiau nei 5 proc. visų UV spindulių, tačiau jie veikia odos paviršių ir sukelia matomus saulės nudegimus, lemia odos vėžio atsiradimą. Kita vertus, UVA spinduliai sudaro apie 95 procentus, tačiau jų mes niekada nejaučiame. Šie spinduliai prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, taip sunaikindami gilesnes odos struktūras, lemdami odos senėjimo procesus. Kadangi UVA spinduliai yra 320–400 nm ilgio, teigiama, kad jie gali prasiskverbti net pro stiklą, todėl rekomenduojama apsaugos nuo saulės priemones naudoti praleidžiant daugiau laiko prie langų, ilgai vairuojant ir t. t.


Svarbu paminėti, kad ir UVA, ir UVB spinduliai vaidina svarbų vaidmenį odos vėžio atsiradime.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad UVB spindulių intensyvumas didžiausias nuo 10:00 iki 16:00 val., o UVA spinduliai vienodai intensyviai veikia visą dieną, todėl palaipsniui sukelia gilesnius odos pažeidimus, skatina odos senėjimo procesus, odos vėžinius susirgimus. Todėl kad apsaugotumėme savo odą nuo galimų pažeidimų, rekomenduojama apsaugos nuo saules priemones naudoti net ir apsiniaukusiomis dienomis.



Kas yra SPF?


SPF – tai apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor), parodantis, kaip efektyviai ir kaip ilgai priemonė saugo nuo žalingų UVB spindulių.

SPF skaičius žymi, kiek kartų priemonės veikimas pratęsia buvimo saulėje laiką. Pvz., jei natūraliai žmogaus oda be kremo įdega per 10 minučių, tai SPF 15 prailgina šį laiką 15 kartų ir apsaugo odą 150 minučių, atitinkamai kremas su SPF 50 gali išlikti iki 500 minučių. Nepaisant to, dienos metu kremai susigeria, nusiplauna mums prakaituojant ar maudantis, todėl rekomenduojama teptis pakartotinai kas 2–3 valandas.

SPF reikšmės:

SPF 10 – nurodo, kad yra sulaikoma 90 proc. UVB spindulių.

SPF 20 – nurodo, kad yra sulaikoma 95 proc. UVB spindulių.

SPF 30 – nurodo, kad yra sulaikoma 97 proc. UVB spindulių.

SPF 50 – sulaiko daugiau nei 98 proc. UVB spindulių ir apsaugo nuo nudegimo.



Kuo skiriasi cheminiai ir fizikiniai filtrai, esantys apsaugos nuo saulės priemonėse?


Cheminius filtrus turintys kremai nuo saulės veikia kaip kempinė, t. y., vyksta cheminė reakcija, kurios metu saulės spinduliai paverčiami šiluma. Cheminiuose filtruose yra viena ar kelios iš šių veikliųjų medžiagų: oksibenzonas, avobenzonas, oktisalatas, oktokrilenas, homosalatas ir oktinoksatas. Paprastai cheminius filtrus turinčios priemonės lengviau įsigeria į odos paviršių, nepalieka baltų dėmių, tačiau kartais gali dirginti jautrią odą.

Fizikinius (mineralinius) filtrus turintys kremai nuo saulės, kurių sudėtyje yra titano dioksido (TiO2) ir cinko oksido (ZnO), veikia odą kaip skydas, t. y. padengdami odos paviršių nukreipia tiesioginius saulės spindulius. Šių kremų konsistencija paprastai būna sunkesnė, tačiau apsauga nuo saulės su fizikiniais filtrais labiau rekomenduojama turintiems jautrią odą.


Nepriklausomai nuo to, kokį kremą nuo saulės pasirinksite – su fizikiniais (mineraliniais) ar cheminiais filtrais, labai svarbu jį naudoti ištisus metus. Net jei atrodo, kad šiandien apsiniaukusi diena ir nepatirsite tiesioginių saulės spindulių žalos, nepamirškite, kad UVA spinduliai odą pasiekia net per stiklus.

Remiantis Amerikos dermatologų asociacijos rekomendacijomis, siūloma rinktis priemones su SPF, kurios:

  • Turi plataus spektro apsaugą (apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių).

  • Turi SPF 30 ar aukštesnį.

  • Yra atsparios vandeniui (water resistant) ar ypač atsparios vandeniui (very water resistant).

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vien priemonės nuo saulės negali Jūsų visiškai apsaugoti. Šalia apsaugos nuo saulės gydytojai dermatologai rekomenduoja laikytis šių žingsnių, norint apsaugoti odą nuo odos vėžio atsiradimo:


  • Venkite tiesioginių saulės spindulių ir dažniau likite pavėsyje, prisiminkite, kad saulės spinduliai stipriausi nuo 10 iki 16 val.

  • Rinkitės lengvus, šviesius, natūralaus pluošto, ilgomis rankovėmis drabužius, dėvėkite kepurę bei akinius nuo saulės.

  • Vanduo, sniegas ir smėlis atspindi žalingus saulės spindulius ir gali padidinti nudegimo tikimybę, todėl tokiose vietose turite būti ypatingai atsargūs.

  • Venkite soliariumų. Saulės UV spinduliai ir soliariumai gali sukelti odos vėžį ir priešlaikinį odos senėjimą. Rekomenduojame rinktis savaiminio įdegio priemones.

  • Bent kartą metuose apsilankykite pas gydytoją dermatologą odos darinių apžiūrai.



Kiek kremo su apsauga nuo saulės reikėtų tepti?


Įdomus faktas, kad dauguma žmonių naudoja tik 25–50 procentų rekomenduojamo kremo nuo saulės kiekio.

  • Užtepkite tiek apsaugos nuo saulės priemonės, kad padengtų visą saulės veikiamą odos plotą. Kremo kiekis turėtų būti apie 2 mg kremo 1 kvadratiniam odos centimetrui, tai reiškia, kad per vieną kartą reikėtų sunaudoti apie 30 ml kremo.

  • Nepamirškite patepti pėdų, kaklo, ausų ir viršugalvio.

  • Kremą nuo saulės tepkite 15 minučių prieš einant į lauką.

  • Atkreipkite dėmesį, kad odos vėžys taip pat gali atsirasti ir ant lūpų, todėl labai svarbu apsaugoti lūpas. Naudokite lūpų balzamą arba lūpų dažus, kuriuose yra apsauga nuo saulės su SPF 30 ar daugiau.

  • Būdami lauke, apsaugą nuo saulės pakartotinai tepkite maždaug kas 2–3 valandas, jei gausiai prakaituojate ar maudotės, rekomenduojama tai daryti dažniau.



Ką daryti, jei nepavyko apsaugoti odos ir nudegėte saulėje?

  • Vėsinkite odą.

  • Naudokite drėkinantį odos kremą (emolientą), kuris sumažins odos sausumo keliamą diskomfortą. Išlipę iš vonios, švelniai nusausinkite odą ir iš karto patepkite drėkinamuoju kremu, kad sulaikytumėte vandenį odoje.

  • Gerkite daug vandens. Nudegimai saulėje lemia didesnį vandens išgarinimą per odos paviršių, todėl norint išvengti dehidratacijos, būtina gerti daug skysčių.

  • Esant stipriam nudegimo sukeltam skausmui ir diskomfortui, galite išgerti vaistų nuo skausmo (ibuprofenas, paracetamolis, diklofenakas ir pan.).

Jei odoje atsirado pūslių, reiškia, kad nudegimas stipresnis (II laipsnio). Tokiu atveju dermatologai rekomenduoja:


  • Leiskite pūslėms išgyti jų neliesdami, netrindami, netraumuodami. Susidariusios pūslės padeda nudegusiai odai gyti ir apsaugo nuo infekcijos.

  • Jei pūslės dengia didelį odos plotą, pvz., visą nugarą, arba Jums pasireiškė šaltkrėtis, galvos skausmas ar karščiavimas, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, gerkite daug skysčių.

Esant bet kokiam nudegimui nuo saulės, venkite saulės, kol Jūsų oda gyja. Kiekvieną kartą, eidami į lauką, būtinai uždenkite nudegimus rūbais.



Linkime Jums gražios vasaros bei saugių saulės spindulių!



Peržiūrų: 57

Naujausi įrašai

Rodyti viską